Vas
Po ilgesnės pertraukos grįžtame su kassavaitinėmis mūsų rekomendacijomis prasmingų skaitinių apie Rusiją. Mūsų įsitikinimu, šiuo metu viešosiose diskusijose Lietuvoje mes vis labiau tolstame nuo gilios, išsamios ir apmąstytos Rusijos veiklos analizės prie jos šaržavimo, egzotizavimo ir procesų joje supaprastinimo. Gerų tekstų nepasitaiko dažnai arba juos nelengva rasti. Čia mūsų bandymas šią spragą užpildyti.
1. Politika ir represijos
Amerikietiško „House of Cards“ serialo gerbėjai turbūt pamena, kaip Pirmąją ledi vaidinanti Robin Wright apsilanko Rusijos gėjų aktyvisto kalėjimo vienutėje – taip serialo kūrėjai parodė, kaip rūpinasi LGBT reikalais Rusijoje ir kritikuoja „gėjų propagandos“ įstatymą. Leonidas Ragozinas įsitikinęs, jog tai chrestomatinis ir kartu ydingas vakarietiško žvilgsnio į Rusiją pavyzydys.
Savo tekste jis parodo, kad Vakarų aktyvistų koncentracija ties viena problema užgožia bendresnį represijų Rusijoje mastą ir visiškai ignoruoja iš tiesų kenčiančius nuo vis stiprėjančio politinio dalyvavimo suvaržymo. /EN
2. „Spalvotos“ revoliucijos Rusijoje nesulauksime
Jau keliskart kokį nors masių sujudimą Rusijoje lydi ta pati Vakarų reakcija, kurią pradeda euforija ir vos ne revoliucijos laukimas, o baigia nusivylimas. Anna Arutunyan aiškina, ko trūksta ir ko dar ilgai neturės Rusijos pilietinė visuomenė (trumpai: veiksmingumo (agency) ir socialinio kapitalo). /EN
3. Dėl ko susitarė popiežius ir patriarchas?
Neseniai Havanoje susitiko katalikų popiežius Pranciškus ir Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas. Ksenija Lučenko pristato šio susitikimo kontekstą, kuris čia bene įdomiausias: Kirilas bendradarbiavimo su katalikų bažnyčios idėjas perėmė iš savo mokytojo, garsiausio sovietinių laikų patriarcho Nikodemo (numirusio, beje, beveik and popiežiaus Jono Pauliaus rankų).
Dabar belieka laukti, kaip susitikimą, kurio metu Kirilas akivaizdžiai jaudinosi, ir jo rezultatus sutiks namuose. Lučenko sako, kad konservatyviajai tradicionalistinei stovyklai nebus lengva pasiaiškinti. /RU
Popiežiaus ir patriarcho deklaracijos tekstas anglų k. ir rusų k.
4. Kas gi tas Ramzanas Kadyrovas?
Čečėnijos valdovas (kartu dar ir karalius, teisėjas, moralės sergėtojas) Ramzanas Kadyrovas pastaruoju metu gauna daug dėmesio. Geriausias tekstas, kurį apie jį pavyko perskaityti pastaruoju metu – tai Joshua Yaffa New Yorkeryje apie „Putino drakoną“. Be sensacijų ir egzotikos pakalbėta su daug kuo – ir sisteminiais, ir kritikais (labai atsargiais). Nebūtinai suprasime, kaip mąsto Kadyrovas, bet kuo jis tapo (Putino „draugu“ ir Čečėnijos tautos gelbėtoju) ir ką jis gali („sutvarkyti reikalus, kurių niekas kitas negali“) suprasti pavyks. /EN
Kad lengviau būtų susigaudyti, Meduza.io padeda aprašydama kitus Čečęnijos valdančiojo elito veikėjus. /EN
5. Nuo Agitpropo prie Neopropo (apie Kremliaus propagandinę mašiną)
Buvęs Rusijos valstybinės medijų mašinos kūrėjas ir kurį laiką valdytojas Glebas Pavlovskis analizuoja Rusijos žiniasklaidos formavimosi ypatybes ir parodo, kaip vėlyvasis sovietinis glasnost agitpropas su naujos tiesos transliacija ir „ketvirtosios valdžios“ iliuzija padėjo pagrindus naujajai dabarties žiniasklaidai, dirbančiai ne auditorijai, o valdžiai ir kurios pagrindinis vaidmuo – kurti ir išlaikyti lojalius sistemos šalininkus.
Ilgas, kiek painokas ir nieko nepaprastinantis straipsnis, tiksliau pirmasis skyrius, iš tuoj pasirodysiančios Pavlovskio knygos „2016/Terminus. Неопропаганда, эскалация и предел наслаждений Системы РФ“ (2016/Terminus. RF Sistemos neopropaganda, eskalacija ir malonumų riba). /RU
Pav. Vladimir Varfolomeev iš flickr
Apie autorę
Dovilė Jakniūnaitė yra RusijosTyrimai.lt redaktorė, taip pat VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė, daugiau informacijos rasite užsukę į www.jakniunaite.lt
Naujausi įrašai
- Skaitiniai #14 2016 gegužės 24
- Skaitiniai #13 2016 gegužės 17
- Skaitiniai #12 2016 gegužės 10
- Skaitiniai #11 2016 gegužės 3
- Skaitiniai #10 2016 balandžio 26
- Skaitiniai #9 2016 balandžio 19
- Skaitiniai #8 2016 balandžio 12
Kol kas komentarų nėra