1. Organizuotas nusikalstamumas Rusijoje
Markas Galeottis yra vienas žymiausių Rusijos organizuoto nusikalstamumo pasaulio tyrėjų ir žinovų. Jis savo žiniomis neseniai pasidalijo Sacharovo centre skaitytoje paskaitoje, kurioje siekė paneigti tris mitus: 1) Rusijoje organizuotas nusikalstamumas buvo 1990-aisiais, dabar jis nusilpo; 2) Rusija – mafijinė valstybė; 3) Rusijos kriminalinės struktūros naudoja imperines kolonijines strategijas ir plečiasi už šalies ribų.
Tenka prisipažinti, kad apie šių mitų egzistavimą nežinojau, bet paskaitoje ne tiek jų paneigimas įdomus, kiek paaiškinimas, kaip gi jie atsirado, o ir bendrą supratimą, kaip funkcionuoja šiuolaikiniai organizuoti nusikaltėliai, leidžia susiformuoti. Pavyzdžiui, jis siūlo į šį reiškinį žiūrėti, kaip į paslaugų sektorių, kurį formuoja paklausa gauti tai, ko negali gauti kitur. Taip pat atkreipia dėmesį, jog kaip ir visas verslas dabar – tai yra tarpusavyje susijusių globalių tinklų dalis. Todėl gangsteriai yra tikri internacionalistai, dabar, dėl politinių priežasčių, “užstrigę vienoje šalyje”.
Taip, organizuotas nusikalstamumas yra problema, tokia pati, kaip ir kitose valstybėse. Tai tamsioji modernių visuomenių pusė, ir šiuo požiūriu Rusija nėra išskirtinė tatuiruotų gangsterių ar kriminalinių genijų šalis.
/EN (paskaita trunka 45 min)
2. Įvadas į lyčių politiką Rusijoje
Colta.ru pradėjo projektą, kuriame ketina kalbėti apie lyčių politiką Rusijoje. Pirmoje dalyje galima išklausyti arba perskaityti vienos žymiausių Rusijos lyčių studijų eskperčių, Europos universiteto Sankt-Peterburge profesorės Jelenos Zdravomyslovos paskaitą apie socialinę lytį “žaliems”. Pirmi trys video yra daugiau įvadiniai teoriniai, dar kartą pakartojantys lyčių studijų esminius dalykus, o paskutiniuose dviejuose – koncentruotai apie Rusiją ir jos “konservatyviąją revoliuciją” ar “posūkį”.
Ji pastebi, kad valstybinė lyčių politika suintensyvėja su antrąja Vladimiro Putino kadencija, iš pradžių kaip bandymas spręsti demografines problemas (vadinamasis “motinystės kapitalo įstatymas”), o paskui kaip beveik atviras siekis išlaikyti moterų ir vyrų vaidmenis bei tradicinę lyčių struktūrą per reprodukcinių teisių ribojimus, atsisakymus priimti lyčių lygybės ir vaikų teisių įstatymus. Tiesa, Zdravomyslova teigia, kad
konservatyvusis posūkis yra vienas iš politinio vystymosi ciklų, politinės dinamikos dalis, kurią anksčiau ar vėliau pakeis kita banga. Tačiau konservatoriai mūsų visuomenėje yra stipri grupė, ir tai mums dar kartą nurodo, kad mūsų lyčių tvarka vis dar išlieka tradicinė ir patriarchalinė. Su tvirtais įsivaizdavimais apie vyrų ir moterų vaidmenis, kurie grindžiami gamtos, biologiniais ir net religiniais argumentais.
/RU
3. Ką įmanoma žinoti apie Rusijos polinį elitą
Kaip gi jie, esantys Rusijos valdžioje, galvoja? – daug karjerų padaryta spekuliuojant ir spėliojant apie Putino aplinką ir jos idėjas. Denisas Volkovas iš Levados centro jau keletą metų tyrinėja politinį elitą. Naujausią tyrimo ataskaitą, kartu su gausia jau atliktų rusiškų tyrimų apžvalga, galima rasti Carnegie centro puslapyje.
Anot Volkovo, reikia sutikti, kad politiniame elite įtakingiausieji – siloviki. Politinio elito nuostatos mažai skiriasi nuo bendrų visuomenės nuomonės apklausų, ir anti-amerikietiškumas yra vienas pagrindinių būdų demonstruoti lojalumą valdžiai. Krymo okupacija buvo stiprus konsoliduojantis veiksnys taip pat. Ataskaitoje sureaguojama ir į dažnus priekaištus nuomonių apklausoms Rusijoje bei jų santykiui su “tikrove”:
Levados centras yra gavęs gausybę kritikos iš Rusijos liberalų, kad nuolatos skelbia visuomenės nuomonių apklausas, demonstruojančias aukštą Putino režimo palaikymą. Anot kritikų, duomenys palaiko režimą ir demoralizuoja padorius visuomenės narius. Jei režimo aukšti pokryminiai reitingai iš tiesų demonizuoja vieną Rusijos elito segmentą, vyksta ir atvirkščias procesas – tai yra, apklausos padeda konsoliduoti kitą elito segmentą. Tol, kol didžioji dalis visuomenės palaiko prezidentą, elitas vargu ar sukils. Staigus režimo reitingų kritimas padrąsintų elitą, tačiau 2016 m. prostestų lyderiai ir aktyvistai tiesiog nekelia rimtos grėsmės politinei sistemai.
/RU,EN
4. Vokietijos kairiųjų prielankumas Putinui
Vokietijos Kairiosios partijos kritika ES ir Vokietijos valdžiai dėl šios griežtos politikos Rusijos atžvilgiu yra žinoma. Ivanas Samolovovas “Intersection” portale siekia paaiškinti tokį vokietijos kairiųjų pasirinkimą per jų siekį išlikti, viena vertus, ideologiškai nuosekliais, kita vertus, racionaliais partinės sistemos veikėjais, galinčiais konkuruoti dėl rinkėjų balsų su radikalia dešine (abi kraštutines pozicijas jungia euroskepticizmas, valstybės suvereniteto iškėlimas ir kova dėl rytų Vokietijos elektorato). Ideologiškai partija bando būti nereguliuojamo kapitalizmo kritike, socialiai silpnųjų gynėja, kurie, jų įsitikinimu, daugiausiai kenčia nuo sankcijų, bei užima griežtai anti-JAV, kaip pagrindinės neteisingos sistemos įkūnytojos, poziciją. Būtent šie siekiai, o ne tiesioginė meilė Putinui, itin grėsmingai suartina šią šalį su Rusija ir jos palaikymu.
/EN, RU
5. Klampi, ilga ir lėta Rusijos ekonominė krizė
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjo Maksvos valstybinio universiteto profesorė, regionalistė Natalja Zubarevič. Jos paskaitą jau galite pasižiūrėti, arba pasiskaityti idėjų santraukas rusiškai ar lietuviškai.
Zubarevič pagrindinė idėja yra, jog dabartinė ekonominė krizė nėra gilesnė nei ankstesnės, tačiau bus ilga. Katastrofinių scenarijų, kuriuos mėgstama kurti apie Rusiją, neverta tikėtis: Rusijos valdžia nėra kvaila, jog nesuvoktų, kas vyksta, o Rusijos gyventojai jau dabar rodo savo adaptyvumą, padidėjusį taupymą ir tiesiog stengiasi išgyventi, nesiekdami nuversti valdžią. Paklausta, kokias didžiausias klaidas daro išoriniai stebėtojai, Zubarevič pasakė – supaprastinimas. Mat nėra jokio tiesioginio ryšio tarp ekonominės situacijos ir režimo palaikymo, tokie modeliai neleidžia pastebėti individualių adaptacijos strategijų, suvokti, kad protestų rezultatas nebus akivaizdus, o Rusija yra itin nevienoda šalis.
/RU, LT
Pav.: Natalija Zubarevič skaito paskaitą VU TSPMI, nuotr. Novaya Gazeta Baltija
